Beint į leišarkerfi vefsins
Sart.is

Fréttir

12.3.2008

Ašalfundur SART 2008, skżrsla formanns

Fundarstjóri, įgętu fundarmenn.
Ég vil byrja žessa skżrslu mķna į žvķ aš minnast tveggja lįtinna félaga, žeirra Sverris Norland sem lést ķ jśnķ 2007 og Skśla Žórssonar sem lést ķ janśar sl.

Sverrir Norland var alla tķš mikill velunnari rafverktaka og kaus jafnframt aš vista rafmagnsverkstęši Smith og Norland ķ samtökunum. Įratugum saman hafa Smith og Norland įsamt Reykjafelli og Rönning bošiš rafverktökum til hįdegisveršar į ašalfundi SART og veršur Sverris nś saknaš af žeim vettvangi. 

Skśli Žórsson starfaši viš eigin rekstur allt frį įrinu 1972. Hann rak verkstęši sitt, Raftękjavinnustofu Skśla Žórssonar ķ Hafnarfirši. Skśli var félagsmašur ķ Félagi löggiltra rafverktaka.

Vil ég bišja fundarmenn aš heišra minningu žeirra meš žvķ aš rķsa śr sętum.

Nęg verkefni.
Verkefnastaša fyrirtękjanna hefur veriš góš į undanförnum misserum og hefur žaš gilt um landiš allt. Žaš sem hefur gert fyrirtękjunum erfitt fyrir er aš rafišnašarmenn hafa ekki veriš į lausu og hefur žaš vķša valdiš vandręšum. Ķ nżjasta hefti SART frétta er fjallaš um barįttu fyrirtękjanna um rafvirkjana og segir žar meš leyfi fundarstjóra: 

Žensla į byggingamarkaši og skortur į rafvirkjum hefur oršiš til žess aš valda óróa ķ fyrirtękjunum og barįttan um starfsmenn tekur į sig żmsar myndir. Dęmi eru um aš rafvirkjar telji sig geta gengiš śt  įn žess aš virša uppsagnarfresti og ķ sumum tilfellum ganga fyrirtękin of langt ķ aš yfirbjóša starfsmenn annara fyrirtękja. Ķ hita leiksins viršist žaš stundum gleymast aš į vinnumarkaši gilda leikreglur, skrįšar og óskrįšar sem mönnum ber aš virša.

Samkeppni fyrirtękja um starfsfólk er ešlilegur hlutur en samt er mikilvęgt aš vandaš sé til verka. Félagar ķ samtökum rafverktaka hljóta žvķ aš gera žį kröfu hvor til annars aš heišarlega sé aš verki stašiš.

Rafišnašarnįmiš mikilvęgt.
Ķ įrsskżrslu minni ķ fyrra fjallaši ég um mikilvęgi rafišnašarnįmsins. Žar sagši aš viš žęr ašstęšur sem nś rķkja ķ žjóšfélaginu kemur hvaš best ķ ljós hversu mikilvęgt žaš er aš viš stöndum vel aš rafišnašarnįminu žannig aš atvinnulķfiš eigi įrlega kost į mörgum nżjum og góšum sveinum. Žaš er žvķ įfram mikiš glešiefni, sį mikli fjöldi rafišnašarnema sem žreytt hafa sveinspróf sķšustu misseri, en ķ undanförnum prófum hafa fast aš 100 veriš skrįšir til leiks ķ hvert sinn.

Öryggisdeild Neytendastofu
Eins og menn muna žį fóru SART, Neytendastofa og Samorka saman ķ fundaherferš um landiš haustiš 2006. Aš fundum loknum įkvaš Neytendastofa aš fara aš tilmęlum rafverktaka um svokallaša rafverktaka-gįtt. ž.e. aš bęta verulega rafręn samskipti og koma į tenginum milli rafverktaka, Neytendastofu, rafveitna og hugsanlega byggingarfulltrśa. Verk žetta fór vel af staš en hefur nś žvķ mišur siglt ķ strand og eru žaš gķfurleg vonbrigši. Įstęšur žess aš verkiš strandaši eru af mörgum toga og of langt mįl aš rekja žaš hér. Žį gerist žaš ķ lok sķšasta įrs aš SART hafši spurnir af žvķ aš starfsmenn rafmagnsöryggissvišs hefšu allir sagt upp störfum og žaš stefndi ķ aš žeir myndu allir hętta og hverfa į braut. Meš samstilltu įtaki SART, Samorku, Félagi raftękjaheildsala og Rafmagnsöryggisrįšs tókst ķ samrįši viš višskiptarįšuneytiš aš afstżra žessu slysi.   

Frumvarp til laga um mannvirki.
Umhverfisrįšherra hefur lagt fram į Alžingi frumvarp til laga um mannvirki. Ķ frumvarpinu er gert rįš fyrir aš rafmagnsöryggismįl flytjist frį Neytendastofu til Byggingarstofnunar sem įętlaš er aš taki til starfa 1. jśnķ nk. og hafa samtök rafverktaka įšur lżst stušningi viš žęr breytingar. Hins vegar eru samkvęmt frumvarpinu įform um aš skipta mįlaflokknum "markašseftirlit meš rafföngum" upp ķ tvo hluta sem er gjörsamlega óskiljanlegt.

Aš skipta mįlaflokknum upp žannig aš fasttengd rafföng ķ byggingum heyri undir Byggingarstofnun en  önnur rafföng undir Neytendastofu er aš okkar mati ófęr leiš. Verši sś leiš farin, myndi t.a.m. fasttengd eldavél heyra undir Byggingarstofnun en laustengd eldavél,  ž.e. meš kló sem stungiš er ķ tengil ķ vegg, undir Neytendastofu. Sama mundi gilda um fasttengda og laustengda lampa svo dęmi sé tekiš.

Žaš lęšist nś reyndar aš manni sį grunur aš įstęša žessarara skiptingar sé aš tryggja Neytendastofu tekjurnar af Raffangaeftirlitsgjaldinu sem eru u.ž.b 70 milljónir króna og ljóst er aš žį mun ekki nema lķtill hluti fjįrmunana nżtast mįlaflokknum.

Ég tel mjög mikilvęgt aš ašalfundur SART sendi frį sér įlyktun um žessi mįl og legg til aš viš ręšum žetta betur undir dagskrįrlišnum önnur mįl hér į eftir.

Žį mun eftir hįdegi ķ dag verša fjallaš żtarlega um frumvarp til mannvirkjalaga. Hvet ég fundarmenn til žess aš męta vel,  en eftir aš fyrirlesarar hafa kynnt mįl sitt munu žeir svara fyrirspurnum śr sal.

Kjarasamningar
Kjarasamningarnir voru undirritašir žann 17. febrśar sķšastlišinn. Lykilatriši samninganna er aš žeir fela ekki ķ sér neinar almennar launahękkanir fyrstu tvö įrin, hvorki ķ formi prósentu né krónutölu. Ķ stašinn er kostnašarauka vegna launališar samninganna veitt til žeirra launamanna sem greidd eru laun samkvęmt samningsbundnum lįgmarkstöxtum kjarasamninga og žeirra sem lķtt eša ekki nutu launaskrišs į įrinu 2007.

Meginatriši žessara samninga er aš forgangsraša žvķ svigrśmi sem atvinnulķfiš hefur til launahękkana til žeirra sem greidd eru laun samkvęmt lęgstu kauptöxtum og til žeirra sem setiš hafa eftir ķ launaskriši. Meš samningunum skapast raunhęfur möguleiki į aš nį nišur veršbólgu og aš launa- og veršbreytingar verši almennt ķ sama farvegi og ķ nįgrannalöndum okkar.

Mikilvęgt er aš fyrirtęki geri ekki ašrar launabreytingar nś en žęr sem įkvešnar eru meš samningunum og bķši žangaš til įhrif samninganna hafa komiš fram. Fyrirsjįanlegt er aš žaš hęgir į efnahagslķfinu og fyrirtęki verša aš vanda vel til įkvaršana sem hafa įhrif į rekstrarlega stöšu žeirra. Meš réttri framkvęmd kjarasamninganna og framlagi stjórnvalda eru góšar horfur į aš starfsskilyrši atvinnulķfsins batni, vextir lękki, veršbólga minnki og raunverulegar kjarabętur verši tryggšar.

Sś įkvöršun aš hękka laun žeirra lęgst launušu žżšir aš hękkanir til starfsmanna og aukning į launakostnaši fyrirtękja veršur mjög mismunandi. Breytingarnar eru allt frį žvķ aš verša litlar sem engar ķ aš męlast ķ drjśgum hękkunum žegar allra lęgstu hugsanlegu laun eru skošuš. En forgangsröšunin skapar grunn aš nżju jafnvęgi į vinnumarkašnum og ķ atvinnulķfinu sem er forsenda stöšugleika og hjöšnun veršbólgunnar.

Umsamdar hękkanir eru mjög sambęrilegar viš nišurstöšur samninganna 22. jśnķ 2006. Veršbólgan į sķšari hluta įrs 2006 lękkaši mjög ķ kjölfar žeirra samninga og į sķšari įrshelmingi var hraši veršbólgunnar kominn nišur fyrir 3%. Veršbólgan fór svo vaxandi į nżjan leik žegar kom fram į įriš 2007 fyrst og fremst vegna hękkunar ķbśšaveršs. Engin įstęša er til annars en įlykta aš veršbólguhjöšnun ķ framhaldi af samningunum nśna verši svipuš og į sķšari hluta įrs 2006.

Leišbeinandi tęknireglur um bošskiptalagnir
Aš frumkvęši  SART var įriš 2003 efnt til samstarfs mešal fyrirtękja og stofnana um aš koma į vinnureglum um lagningu og frįgang į bošskiptalögnum. Sett var į stofn vinnunefnd sem vann aš gerš tęknireglna um bošskiptalagnir. Sś nefnd lauk störfum voriš 2007 meš žvķ aš skila af sér vinnureglum sem kallast Leišbeinandi tęknireglur um bošskiptalagnir.

Žegar ofnagreind gögn lįgu fyrir į sķšastlišnu įri, fór af staš umręša um žaš hvernig ęskilegt vęri aš kynna žau fyrir atvinnumarkašnum žannig aš hann fęri aš vinna samkvęmt reglunum. Nišurstašan var sś aš leitaš var til Stašlarįšs og óskaš eftir aš  Stašlarįš tęki aš sér aš sameina allar žessar reglur ķ eina samantekt. Ķ fyrstu var ķhugaš aš breyta reglunum ķ stašal, en aš vel skošušu mįli var įkvešiš aš efniš skuli gefiš śt af Stašlarįši undir heitinu  Tęknireglur um bošskiptalagnir

Tęknireglur um bošskiptalagnir eru ętlašar til aš aušvelda hönnušum, kaup­endum og seljendum bošskiptakerfa aš hafa sameiginlega forskrift af žvķ hvaš boš­skiptakerfi žarf aš bjóša til aš skila notandanum fullum gęšum, bęši fyrir nżbyggingar, endurnżj­un į eldri kerfum eša varš­andi višhald kerfa. Reglurnar fjalla bęši um hönnun, efnisval, handverk og skil į verki. Žęr byggja į samevrópskum stöšlum svo sem CENELEC-stöšlunum, ķslenska stašl­inum ĶST-150, reglum Póst- og fjarskiptastofnunar um innanhśss fjarskiptalagnir og reglum um handverk og frįgang sem settar eru af tękninefnd Stašlarįšs.

Įstęša er til aš žakka öllum žeim ašilum sem aš žessari vinnu hafa komiš, en sérstaklega į  Örlygur Jónatansson heišur skiliš fyrir sitt framlag, en hann hefur stżrt verkefninu frį upphafi.

Orkuveita Reykjavķkur
Samtök rafverktaka hafa um langa tķš įtt įgętis samstarf viš Orkuveitu Reykjavķkur. Hér į įrum įšur žegar fyrirtękiš hét Rafmagnsveita Reykjavķkur nįšist oft aš byggja upp persónuleg sambönd viš starfsmenn um hina żmsu mįlaflokka. Nś hefur fyrirtękiš stękkaš til muna og erfišara oršiš um vik aš višhalda sambandi viš lykilmenn. SART hefur ķtrekaš žurft aš gera athugasemdir į sķšustu misserum žar sem Orkuveitan hefur sżnt tilburši žess aš fara śt į hinn almenna markaš ķ samkeppni viš rafverktaka. Nęgir žar aš nefna žegar rafmagnsverkstęši OR bauš ķ hįspennuskįpa į móti fyrirtękjum rafverktaka og tilboš žeirra til fyrirtękja og stofnana varšandi żmisskonar lżsingu utanhśss.

Gagnaveita Reykjavķkur
Nś hefur Gagnaveita Reykjavķkur veriš gerš aš hlutafélagi og rekstur hennar veriš ašskilinn frį starfsemi OR. Eins og menn vita žį er ašalverkefni Gagnaveitunnar aš leggja ljósleišara til heimila og fyrirtękja. Fram aš žessu hefur hśn bošiš śt innanhśsslagnir og veriš meš rafverktaka ķ vinnu viš innanhśssuppsetningar. Į dögunum hafši SART spurnir af žvķ aš til stęši aš framkvęmdasviš Orkuveitunnar tęki aš sér innanhśsslagnir fyrir Gagnaveituna. Eins og menn vita hafa žaš veriš óskrifuš lög fram aš žessu aš Orkuveitan hefur stoppaš viš hśsvegg og innanhśsslagnir veriš į hendi rafverktaka. Framkvęmdastjóri SART įtti góšan fund meš starfsmönnum Gagnaveitunnar žar sem hann skżrši sjónarmiš rafverktaka og žaš lķtur śt fyrir aš žaš žessum fyrirętlunum verši ekki fram haldiš. Žetta nżjasta dęmi sżnir en mikilvęgi tilvistar SART og žess aš menn haldi vöku sinni.

Samtök išnašarins
Į fundi sķnum žann 1. febrśar sl. fjallaši stjórn SART um bréf frį Samtökum išnašarins til SART,  dags. 2. nóvember 2007,  žar sem óskaš var eftir višręšum um aukiš samstarf og sameiningu. Nišurstaša stjórnarinnar var eftirfarandi:

"Stjórnin felur framkvęmdastjórn SART aš ganga til višręšna viš Samtök Išnašarins. Stjórnin telur žó aš į žessum tķmapunkti sé ekki tķmabęrt aš ręša formlega sameiningu samtakanna. Stjórnin styšur hins vegar aš samtökin vinni saman aš žvķ aš žróa leišir til aukins samstarfs meš hag beggja ašila aš leišarljósi. Mikilvęgt er aš menn sjįi įrangur af žvķ starfi įšur en frekari skref verša stigin. Žį leggur stjórnin įherslu į mikilvęgi žess aš menn gangi óbundnir til višręšna og geti stašiš sįttir upp frį borši, žótt vęntingar til žeirra rętist ekki aš fullu".

Gjaldmišilsmįl
Stjórn Samtaka atvinnulķfsins hefur beint žeim tilmęlum til ašildarfélaga sinna aš žau taki upp umręšu um gjaldmišilinn. Žaš er mjög mikilvęgt fyrir stjórn SA aš afstaša ašildafélaganna liggi sem skżrast fyrir varšandi gjaldmišilinn, hvort menn telji aš halda eigi ķ krónuna eša hvort taka eigi upp Evru meš eša įn ašildar aš Evrópu-sambandinu. Žessi umręša hefur ekki fariš af staš ķ okkar hópi en mjög brżnt er aš žaš gerist hiš allra fyrsta.

Jens Pétur Jóhannsson,
formašur SART


Samstarfsašilar

Smelltu į mynd til aš fara į vef

Sa til hægri
mannvirkjastofnun
Mannvirkjastofnun
Rafiðnaðarskólinn
Fræðsluskrifstofa
Rafiðnarasambandið
Rafbók
Įkvæðisvinnustofa 
Stafir til hægri

Öryggi fagmennska

Slóšin žķn:

Fréttir

Toppmynd


Stjórnborš

Minna letur Stęrra letur Veftré